- užtektinai
- užtektinai̇̃ prv. Dúonos visadà turė́jome užtektinai̇̃.
.
užtektinai
Look at other dictionaries:
užtekti — užtèkti, užteñka (ùžtenka GrvT11), užtẽko GrvT11; M 1. intr., tr. būti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka? NdŽ. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka Vvr. Bus geras … Dictionary of the Lithuanian Language
ligi — 1 lìgi praep., ligì žr. 1 lig. 1. žymėti vietai: Ligi pievai ark J. Vos priėjau ligi vietos J.Jabl. Žeimio miškas nueina ligi Latvija Žml. Lìgi kur (iki kurios vietos) kelias nuvestas? Prn. Grįžę visi broliai jojo ligi kryžkelei LTR(Dgl). 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
valia — 1 valià sf. (2) K, Š, Rtr, LzŽ; R150, Sut, N, LsB312, L, APhIV154, OGLIII283 1. gebėjimas apsispręsti, sąmoningai tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo kitų; gebėjimas pasirinkti ir siekti tikslo: Valià yra žmogaus apsisprendimo … Dictionary of the Lithuanian Language
velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs … Dictionary of the Lithuanian Language
prispausdinti — prispáusdinti vksm. Kalendõrių prispáusdino užtektinai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pristumdyti — pristùmdyti vksm. Į sli̇̀džių trãsą sniẽgo užtektinai̇̃ pristùmdyta … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prisėti — vksm. Prisėsime šiẽmet dobilų̃ užtektinai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
priviešėti — vksm. Jaũ užtektinai̇̃ priviešėjome … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… … Dictionary of the Lithuanian Language
apipirkti — apipir̃kti, apìperka (apiper̃ka Vj), o tr. 1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos … Dictionary of the Lithuanian Language
